Objektyvų optikos valymas: profesionalūs metodai
Kiekvienas fotografas ar filmuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su tuo pačiu klausimu – kaip išvalyti objektyvą taip, kad nesugadintum brangios optikos. Internete pilna patarimų, dažnai vienas kitam prieštaraujančių, o parduotuvėse siūlomų valymo priemonių asortimentas gali apsvaigint galvą. Šiame straipsnyje pabandysiu surinkti tai, ką realiai naudoja profesionalai – ne teoriją iš vadovėlių, o metodus, kurie tikrai veikia ir nepadaro daugiau žalos nei naudos.
Kodėl objektyvo valymas nėra taip paprasta, kaip atrodo
Daugelis žmonių mano, kad objektyvo lęšis – tai tiesiog stiklo gabalas, kurį galima nuvalyti bet kokiu skudurėliu. Iš tikrųjų priekinis elementas yra padengtas keliais sluoksniais antirefleksinės dangos, kuri yra jautri mechaniniam poveikiui. Kiekvienas gamintojas naudoja skirtingą dangų technologiją, tačiau bendra taisyklė – kuo mažiau trinties, tuo geriau.
Problema ta, kad dulkės ant lęšio dažniausiai nėra tiesiog dulkės – tai mikroskopiniai smėlio, mineralų ar metalo dalelės, kurios veikia kaip švitrinis popierius, jei jas trinsi sausu audiniu. Būtent dėl to daugelis „paprastų” valymo bandymų baigiasi mikroįbrėžimais, kurių plika akimi nepastebėsi, bet kurie ilgainiui pablogina vaizdo kontrastą ir sukelia flarą.
Kas iš tikrųjų slypi ant lęšio paviršiaus
Prieš imantis valymo, verta suprasti, su kuo susiduriame. Ant objektyvo paviršiaus paprastai kaupiasi keli teršalų tipai:
- Dulkės ir smulkios kietosios dalelės – pačios pavojingiausios, nes gali subraižyti dangą
- Pirštų atspaudai – riebalai ir prakaitas, kurie sukelia dėmes ir gali laikui bėgant ėsdinti dangą
- Vandens lašeliai su mineralų nuosėdomis – ypač aktualu tiems, kurie fotografuoja lauke, prie jūros ar lyjant
- Grybelis – drėgnoje aplinkoje laikomų objektyvų prakeiksmas, kuris reikalauja visai kitokio požiūrio
Kiekvienam iš šių atvejų reikia skirtingo metodo. Tai, kas puikiai pašalina pirštų atspaudą, gali visiškai nepadėti su mineralinėmis nuosėdomis, o grybelio atveju paprastas valymas apskritai neišsprendžia problemos – reikia specialisto įsikišimo.
Pirmas žingsnis – oras, o ne skystis
Čia dažniausiai daroma pirmoji klaida. Žmonės griebiasi skysčio ar servetėlės iš karto, nors pirmasis žingsnis visada turėtų būti mechaninis dulkių pašalinimas oro srove. Naudokite specialią pripučiamą kriaušę (blower), niekada – suslėgto oro balionėlį iš buitinės chemijos skyriaus. Pastarieji balionėliai gali išpurkšti šalto propelento lašelius, kurie palieka dėmes, arba, jei balionėlis paverčiamas aukštyn kojomis, iš viso išpurškia skystą propelentą tiesiai ant lęšio.
Kriaušę reikia laikyti kampu žemyn, kad atsitiktinai patekusios dulkės iš pačios kriaušės nenukristų ant objektyvo, ir pūsti trumpais impulsais, o ne vienu ilgu srautu. Šis etapas pašalina apie 80 procentų viso nešvarumo, kuris paprastai laikomas ant paviršiaus tik dėl elektrostatinės traukos.
Šepetėlis – tarpinis, bet svarbus etapas
Po pripūtimo lieka smulkesnės, labiau prilipusios dalelės, kurias geriausiai pašalina minkštais ožkos ar sabalo plaukais pagamintas šepetėlis. Svarbu, kad šepetėlis būtų skirtas tik optikai ir laikomas uždarytas, kad pats nekauptų dulkių. Prieš naudojant verta patikrinti, ar plaukeliai nesulipę – tam kartais naudojamas retractable tipo šepetėlis, kuris automatiškai apsivalo įtraukiant į korpusą.
Šepetėliu braukiama lengvais, vienos krypties judesiais nuo centro į kraštus, nespaudžiant. Jokiu būdu netrinti pirmyn atgal – toks judesys tik perstumdo daleles per paviršių, padidindamas subraižymo riziką.
Kada tikrai reikia skysčio ir kokio
Jei ant lęšio liko riebalų dėmė, pirštų atspaudas ar išdžiūvęs vandens lašelis, sausas valymas nepadės. Čia į pagalbą ateina specialus optikos valymo skystis. Verta pabrėžti – jokiu būdu netinka buitiniai stiklo valikliai, kuriuose būna amoniako ar alkoholio pertekliaus, galinčio pažeisti antirefleksinę dangą arba klijus, laikančius lęšių grupes.
Profesionalūs optikos valikliai dažniausiai sudaryti iš izopropilo alkoholio ir distiliuoto vandens mišinio, kartais su nedidele eterio priemaiša, kuri padeda greičiau išgaruoti ir nepalikti dryžių. Skystis niekada nepilamas tiesiai ant objektyvo – tai gali sukelti skysčio patekimą po korpuso žiedu ir jautrių elektroninių dalių pažeidimą. Vietoj to keli lašai užlašinami ant valymo šluostės, o po to jau ja liečiamas paviršius.
Mikropluošto šluostė versus popierinė – kas geriau
Rinkoje egzistuoja dvi pagrindinės valymo medžiagų kategorijos. Mikropluošto šluostės yra daugkartinio naudojimo, minkštos ir gerai surenka riebalus, tačiau jas reikia reguliariai skalbti be minkštiklio, nes minkštiklis palieka sluoksnį, kuris tepa lęšį vietoj to, kad valytų. Popierinės, specialiai optikai skirtos servetėlės yra vienkartinės, todėl garantuoja, kad kiekvieną kartą liečiate švarų paviršių be sukauptų dalelių iš ankstesnio valymo.
Profesionalai fotostudijose dažniausiai renkasi vienkartines servetėles būtent dėl higienos priežasčių – jei šluostėje liko nors viena kieta dalelė iš praėjusio valymo, ji tampa naujo subraižymo priežastimi. Namų sąlygomis, kai valymas nėra kasdienis, mikropluošto šluostė yra visiškai pakankama, jei prižiūrima tinkamai.
Valymo pieštukas – patogus, bet ne visagalis
Populiarus įrankis tarp keliaujančių fotografų – valymo pieštukas su grafito ar specialaus miltelio pagrindu. Jis patogus dėl kompaktiškumo ir greičio, tačiau turi ribotą tarnavimo laiką ir su laiku miltelis susidėvi, todėl efektyvumas mažėja. Toks pieštukas puikiai tinka greitam paviršiaus nuvalymui lauke, kai po ranka nėra skysčio ar šluosčių, tačiau nepakeičia rimtesnio valymo namuose ar studijoje.
Svarbu žinoti, kad pieštuko galiukas taip pat gali sukaupti nešvarumus, jei jo neuždengiate po naudojimo, todėl geriau turėti atsarginį arba periodiškai jį keisti.
Kai reikalai rimtesni – grybelis ir vidinis užterštumas
Jei objektyvas ilgai laikytas drėgnoje patalpoje be sausiklio, ant vidinių lęšių elementų gali pradėti augti grybelis. Jis atrodo kaip plonos, šakotos linijos ar dėmės, panašios į sniego dribsnio raštą. Tai jau nebe paviršiaus problema, todėl bandymai valyti iš išorės nieko neduoda – grybelis auga tarp lęšių grupių.
Tokiu atveju vienintelis tikrai efektyvus sprendimas – kreiptis į servisą, kur objektyvas išardomas, kiekvienas elementas nuvalomas atskirai specialiu UV apdorojimu ar chemine procedūra, ir surenkamas iš naujo. Bandymas tai daryti savarankiškai namuose be tinkamos patirties ir įrankių dažniausiai baigiasi sugadintu fokusavimo mechanizmu ar sudužusiu lęšiu.
Kaip apsisaugoti, kad rečiau tektų valyti
Geriausias valymas – tas, kurio nereikia atlikti. UV arba apsauginis filtras ant priekinio elemento yra pigiausias būdas apsaugoti brangią optiką nuo tiesioginio kontakto su pirštais, smėliu ar lietaus lašais. Kokybiškas filtras beveik nepaveikia vaizdo kokybės, tačiau tampa auka vietoj paties objektyvo, jei įvyksta nelaimingas atsitikimas.
Antra – laikymo sąlygos. Objektyvai turėtų būti laikomi sausoje aplinkoje, idealiu atveju su silikagelio pakeliais arba elektroniniame sausintuve, ypač jei gyvenate drėgname klimate ar dažnai fotografuojate prie vandens. Trečia – dangtelis ant objektyvo turi būti uždėtas visada, kai kamera nenaudojama, net jei tai atrodo akivaizdu, daugelis pamiršta šį paprastą įprotį.
Vietoj išvadų – keli auksiniai principai, kuriuos verta įsiminti
Jei reikėtų viską suglausti į kelis sakinius, kuriuos verta prisiminti kitą kartą pastebėjus dėmę ant objektyvo, tai būtų maždaug taip. Pirma – niekada nepradėkite nuo skysčio ar audinio, visada pradėkite nuo oro. Antra – mažiau yra daugiau: kuo rečiau liečiate lęšio paviršių, tuo ilgiau jis išliks nepažeistas. Trečia – investuokite į tinkamus įrankius vieną kartą, o ne taupykite kiekvieną kartą griebdamiesi marškinėlio krašto ar tualetinio popieriaus, kurie yra tikri optikos priešai dėl grubios tekstūros.
Ir galiausiai – jei matote, kad dėmė ar defektas yra viduje, o ne ant paviršiaus, nesistenkite ardyti objektyvo patys, nebent turite atitinkamą patirtį ir specialius įrankius. Fotografijos ir video technika yra investicija, o profesionalus servisas kainuoja mažiau nei naujas objektyvas, sugadintas dėl nekantrumo. Kantrybė, tinkami įrankiai ir šiek tiek žinių apie tai, kas iš tikrųjų vyksta ant to stiklo paviršiaus, padės jūsų technikai tarnauti daug metų be jokių papildomų rūpesčių.
