Kaip tinkamai transportuoti fotoaparatą į remonto dirbtuvę

Fotoaparatas sugedo prieš svarbią kelionę arba tiesiog pradėjo elgtis kaip senas kaprizingas draugas – neveikia autofokusas, girdisi keistas garsas užrakto mechanizme arba ekranas rodo klaidos kodą, kurio internete niekas nesugeba paaiškinti. Sprendimas aiškus – reikia vežti pas meistrą. Bet čia dažnai ir prasideda tikros problemos, apie kurias niekas iš anksto nepagalvoja. Brangi technika, jautri elektronika, optika, kuri bijo net menkiausio smūgio – ir viskas tai turi kažkaip nukeliauti iš taško A į tašką B nepatiriant papildomos žalos.

Daugelis žmonių įsimeta fotoaparatą į kuprinę tarp knygų, drabužių ar kitų daiktų ir tikisi, kad viskas bus gerai. Kartais taip ir nutinka, bet gana dažnai transportavimo metu atsiranda naujų gedimų arba pasunkinama diagnostika, nes meistras nebežino, ar problema buvo prieš atvežimą, ar susidarė kelionėje. Todėl verta paskirti kelias minutes ir tinkamai pasiruošti.

Kodėl transportavimas iš tikrųjų svarbus

Fotoaparatas – tai ne paprastas elektronikos prietaisas. Viduje jo slypi jutiklis, kuris jautrus vibracijoms, optiniai elementai, kurie gali pasislinkti nuo smūgio, ir dešimtys mažų mechaninių dalių, kurios veikia tik tada, kai visos detalės stovi savo vietose iki mikronų tikslumu. Kai fotoaparatas jau sugedęs, jis dar pažeidžiamesnis, nes viena ar kelios apsaugos sistemos gali nebeveikti taip, kaip turėtų.

Įsivaizduokite: veža žmogus fotoaparatą su pažeistu užraktu, kuris jau ir taip vos veikia. Kelionėje autobusu ar automobilyje kroviniai stumdomi, mėtomi, spaudžiami. Rezultatas – meistras gauna dar daugiau darbo, nes prie originalios problemos prisideda naujos smulkios žaizdos. Kartais tai gali net padidinti remonto kainą arba prailginti laukimo laiką, nes reikės ieškoti papildomų dalių.

Pakuotė – ne prabanga, o būtinybė

Idealiausia, jei turite originalią dėžę, kurioje fotoaparatas buvo pirktas. Ji sukurta tiksliai tam tikslui – laikyti techniką saugiai, su tam pritaikytais putplasčio įdėklais. Jei dėžė nebeišlikusi (o realistiškai – dažniausiai taip ir yra), tinka bet kokia stipri kartoninė dėžė, kurios dydis leidžia aplink fotoaparatą palikti bent kelių centimetrų tarpą minkštai medžiagai.

Ką naudoti tam tarpui užpildyti:

• burbulinę plėvelę – klasika, veikianti geriausiai;
• minkštus rankšluosčius ar drabužius, jei burbulinės plėvelės neturite;
• specialius putplasčio gabalus, jei liko nuo kitų pirkinių;
• laikraštinį popierių – prasčiausias variantas, bet geriau nei nieko.

Svarbiausia taisyklė – fotoaparatas dėžėje neturi judėti. Paimkite dėžę ir švelniai papurtykite. Jei girdite ar jaučiate, kad kažkas viduje slankioja, reikia daugiau užpildo.

Objektyvas – atskirai ar su korpusu?

Čia kyla klausimas, kurį žmonės sprendžia labai skirtingai. Jei objektyvas nėra ta detalė, dėl kurios vežate techniką remontui, geriausia jį nuimti. Priežastis paprasta – jungties mechanizmas tarp korpuso ir objektyvo yra viena iš pažeidžiamiausių vietų. Transportuojant sujungtus abu elementus, bet koks smūgis perduoda apkrovą tiesiai į tą jungtį, o tai gali sukelti papildomų problemų arba iškreipti optinę ašį.

Nuėmę objektyvą, uždėkite korpuso dangtelį (jei jo neturite – bet koks švarus audinys, apvyniotas aplink jungtį, taip pat padės) ir atskirai supakuokite objektyvą su jo dangteliais iš abiejų galų. Jei problema yra objektyve, tuomet vežkite tik jį, korpusą palikdami namuose – taip meistrui bus lengviau, o jums pigiau, jei transportavimas apmokestinamas.

Baterijos, kortelės ir kiti aksesuarai

Šis punktas dažnai pamirštamas, bet gali sukelti nemažai galvos skausmo. Prieš vežant fotoaparatą, verta:

• išimti atminties kortelę – joje gali būti asmeninių nuotraukų, kurių nebūtinai norite rodyti svetimam žmogui;
• baterijas palikti fotoaparate arba, jei jos keičiamos ir yra ličio jonų tipo, patikrinti transportavimo taisykles, jei siunčiate paštu ar kurjeriu;
• pasiimti krovimo laidą, jei problema susijusi su įkrovimu – be jo meistras negalės atkartoti gedimo.

Jei fotoaparatas turi diržą, jį geriau nuimti arba tvarkingai suvynioti aplink korpusą – laisvai kabantis diržas gali įsipainioti ar sukelti papildomą įtampą korpuso jungtims transportavimo metu.

Kaip aprašyti gedimą, kad nereikėtų aiškintis dešimt minučių

Transportavimas – ne tik apie fizinę saugą. Tai ir apie informaciją, kuri keliauja kartu su technika. Prieš vežant, užsirašykite (geriausia – ant lapelio, kurį įdėsite į dėžę arba atskirai perduosite meistrui):

• kokiomis sąlygomis gedimas atsirado (pvz., po kritimo, sušlapimo, paprasto naudojimo);
• kada tiksliai problema pasireiškė ir ar ji pasikartoja, ar buvo vienkartinė;
• kokius veiksmus jau bandėte atlikti (baterijos keitimas, perkrovimas, gamyklinių nustatymų grąžinimas);
• ar fotoaparatas garantijoje, ir jei taip – kur pirktas.

Kuo tikslesnė informacija, tuo greičiau meistras suras problemos šaknį. Priešingu atveju diagnostika gali užtrukti ilgiau, nes reikės patikrinti visas galimas priežastis paeiliui.

Vežimas asmeniškai ar per kurjerį

Jei įmanoma, geriausias variantas – nuvežti fotoaparatą pačiam. Taip sumažinama papildomo mėtymo tikimybė, ir jūs galite iš anksto pasikalbėti su meistru, parodyti gedimą gyvai, atsakyti į klausimus vietoje.

Tačiau ne visiems tai patogu, ypač jei remonto dirbtuvė kitame mieste. Tokiu atveju siunta per kurjerį ar paštą tampa vienintele išeitimi. Šiuo atveju:

• rinkitės paslaugą su sekimo numeriu – žinosite, kur siunta yra kiekvienu momentu;
• apsvarstykite draudimo paslaugą, jei siuntos vertė didelė;
• ant dėžės aiškiai pažymėkite, kad viduje trapus turinys (nors realiai kurjeriai ne visada į tai atsižvelgia, bet vis tiek padeda);
• fotografuokite pakuotę prieš siuntimą – jei kils ginčas dėl pažeidimų, turėsite įrodymą, kaip technika buvo supakuota.

Ką dar pastebi patyrę meistrai

Pasikalbėję su žmonėmis, kurie kasdien priima sugedusią techniką, dažnai išgirsi tas pačias istorijas. Vienas dažniausių atsitikimų – fotoaparatas atvežamas visiškai neapsaugotas, tiesiog rankose, be jokios dėžės ar krepšio. Kitas – technika suvyniota į plastikinį maišelį, kuris sukelia kondensaciją, jei skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros didelis. Tai gali sukelti drėgmės problemas elektronikoje, kurios prieš tai net nebuvo.

Jei orai šalti, o fotoaparatą vešite iš šalto automobilio į šiltą patalpą, geriau leisti jam pastovėti uždarytoje dėžėje kambario temperatūroje bent 30–60 minučių prieš atidarant. Taip išvengsite kondensato, kuris gali susidaryti ant vidinių elementų staigaus temperatūros pokyčio metu.

Vietoj apibendrinimo – kelios paskutinės mintys, kurias verta įsidėti į galvą

Fotoaparato transportavimas remontui neturėtų būti paskutinė mintis prieš išeinant iš namų. Kelios minutės, praleistos supakuojant techniką kaip reikia, gali sutaupyti nemažai laiko, pinigų ir nervų. Atminkite paprastą taisyklę – jei fotoaparatas dėžėje juda, jis nesaugus. Jei objektyvas gali būti atskirtas, geriau jį atskirti. Jei informacijos apie gedimą galima suteikti daugiau, geriau suteikti daugiau.

Ir galiausiai – nebijokite paklausti pačios dirbtuvės, kaip jie rekomenduoja atvežti techniką. Kai kurios remonto dirbtuvės turi savo specifinius reikalavimus, pavyzdžiui, prašo neišimti baterijos arba, priešingai, būtinai ją išimti prieš atvežimą. Skambutis prieš kelionę gali išgelbėti nuo nesusipratimų ir garantuoti, kad jūsų mylimas fotoaparatas pas meistrą pateks tokioje pačioje būklėje, kokioje jį paskutinį kartą laikėte rankose – tik su viena problema mažiau.