Kaip išsaugoti fotoaparatą po smūgio ar kritimo

Kiekvienas fotografas, nesvarbu, ar profesionalas, ar tas, kuris tiesiog mėgsta fotografuoti kelionėse, bent kartą gyvenime patyrė tą baisų momentą – fotoaparatas išslysta iš rankų arba nukrenta nuo stalo. Širdis sustoja, o smegenys akimirksniu pradeda skaičiuoti, kiek kainuoja remontas. Tiesa yra tokia, kad kritimas ar smūgis dar nereiškia, kad įrangai atėjo galas. Daug kas priklauso nuo to, kaip elgsitės iškart po incidento ir kokius žingsnius žengsite toliau.

Pirmieji minutės po kritimo – neskubėkite paleisti kamerą

Instinktas sako iškart paspausti mygtuką ir pažiūrėti, ar visgi veikia. Tai dažniausiai pati didžiausia klaida. Jeigu fotoaparatas nukrito ir viduje kažkas atsilaisvino ar pasislinko, įjungimas gali sukelti trumpąjį jungimą arba papildomai pažeisti mechanizmus, kurie be maitinimo būtų likę saugūs.

Pirmiausia apžiūrėkite korpusą iš išorės. Ar objektyvas laisvai atsiskyrė nuo korpuso? Ar matote įlinkimus, įtrūkimus, atsilaisvinusias detales? Jeigu kamera buvo su objektyvu ir kritimo metu jis buvo pritvirtintas, patikrinkite, ar bajonetas nesulinko – tai vienas dažniausių kritimo pažeidimų, kurį pastebėti nesudėtinga vizualiai.

Jeigu viskas atrodo tvarkoje, tik tada bandykite lėtai ir atsargiai įjungti aparatą. Klausykitės garsų – jei girdite krebždesį, tarkavimą ar nenatūralų spragtelėjimą, iškart išjunkite ir nebandykite toliau tyrinėti patys.

Kai kritimas įvyko su objektyvu – tikrinkite abu elementus atskirai

Dažna situacija: kamera krenta su pritvirtintu objektyvu, ir žmonės automatiškai galvoja, kad problema yra korpuse. Realybėje objektyvas smūgį priima pirmas ir dažniausiai nukenčia labiausiai – ypač jo fokusavimo mechanizmas ir stabilizacijos sistema.

Nuimkite objektyvą (jei tai galima padaryti saugiai, be didelės pastangos) ir patikrinkite kiekvieną elementą atskirai. Objektyvą pakratykite labai švelniai arti ausies – jei viduje kažkas barška, tai jau signalas, kad linzės arba jų laikikliai atsilaisvino. Toks objektyvas dar gali fotografuoti, bet vaizdo kokybė bus pastebimai suprastėjusi, o ilgainiui gedimas tik plėsis.

Korpusą patikrinkite atskirai – įjunkite jį be objektyvo, patikrinkite, ar veikia ekranas, mygtukai, ar užraktas skleidžia normalų garsą.

Vandens, dulkių ir smėlio faktorius

Kritimai retai įvyksta tik ant plokščio, švaraus grindinio. Dažniau tai atsitinka gamtoje – ant žolės, smėlio, prie vandens telkinio. Jei kamera krito į smėlį ar dulkes, prieš bandant ją įjungti, švelniai nupūskite dulkes nuo visų angų – atminties kortelių lizdo, USB jungties, mikrofono skylučių. Nenaudokite suslėgto oro balionų arti korpuso, nes stiprus srautas gali įpūsti dulkes gilyn, o ne išpūsti jas lauk.

Jei kamera pateko į vandenį, net trumpam, veiksmų algoritmas visiškai kitas. Jokiu būdu nejunkite jos maitinimo. Išimkite baterija ir atminties kortelę, kiek įmanoma nusausinkite korpusą minkšta medžiaga ir palikite jį sausoje, vėdinamoje vietoje mažiausiai 24-48 valandas. Ryžiai populiariame internete minimi kaip „greitas fiksas” veikia menkai – geriau naudoti specialius sausinimo maišelius su silikagelio granulėmis arba tiesiog nešti į servisą kuo greičiau.

Atminties kortelė ir duomenys – ką daryti pirmiausia

Jei kamera nukrito fotosesijos metu ir viduje yra nuotraukos, kurių jums labai reikia, prioritetas keičiasi. Prieš bandydami taisyti ar toliau naudoti aparatą, išimkite atminties kortelę ir nukopijuokite duomenis į kompiuterį arba kitą saugią laikmeną. Jei korpusas po kritimo elgiasi keistai – užšalo, neįsijungia, rodo klaidos pranešimus – tolesnis naudojimas gali sukelti kortelės failų sistemos pažeidimą, ir jūs galite prarasti viską, kas buvo nufotografuota.

Verta žinoti, kad net jei kortelė atrodo sugadinta, duomenų atkūrimo specialistai dažnai sugeba išgauti bylas net iš fiziškai pažeistų laikmenų. Todėl, jei nuotraukos svarbios, nenaudokite kortelės pakartotinai ir nemėginkite jos formatuoti – tiesiog atidėkite į šalį, kol pasieksite specialistą.

Kaip elgtis su baterija ir maitinimo sistema

Smūgis gali pažeisti ne tik mechaninę dalį, bet ir bateriją. Jei matote, kad baterijos skyrelis deformuotas, baterija stringa arba, priešingai, iškrenta pati, tai signalas apie galimą korpuso deformaciją. Prieš toliau naudojant kamerą, patikrinkite, ar baterija neišsipūtė – tai pavojingas ženklas, galintis reikšti vidinį trumpąjį jungimą.

Jei kamera po kritimo veikia, bet greitai išsikrauna, kaista neįprastai arba baterija fiziškai netelpa taip, kaip anksčiau, nešaukite aparato be priežiūros ir kreipkitės į servisą. Elektronikos gedimai retai matomi plika akimi, tačiau jie gali sukelti dar didesnę žalą, jei nebus laiku pastebėti.

Kada verta taisytis pačiam, o kada – tik pas specialistą

Yra dalykų, kuriuos galima susitvarkyti be jokios techninės patirties. Pavyzdžiui, nuvalyti dulkes minkšta šluoste, švelniai nuvalyti objektyvo priekinę linzę mikroverpalu, patikrinti, ar tvarkingai užsidaro atminties kortelės dangtelis. Tačiau viskas, kas susiję su vidiniais mechanizmais, jutiklio pozicija, stabilizacijos sistema ar elektronikos plokštėmis, turėtų būti patikėta profesionalams.

Ypač pavojinga bandyti savarankiškai atidaryti korpusą, jei nesate tikri, kaip jį vėl surinkti. Šiuolaikinės kameros turi labai tankiai sukomponuotus komponentus, ir vienas neteisingas judesys gali pažeisti jutiklį – vieną brangiausių ir jautriausių fotoaparato elementų.

Gera taisyklė: jei po kritimo kamera veikia normaliai, vaizdas aiškus, autofokusas tiksliai gaudo, o stabilizacija dirba be triukšmo – tikriausiai pavyko išvengti didesnės žalos. Tačiau vis tiek verta nunešti į servisą profilaktiniam patikrinimui, nes kai kurie gedimai pasireiškia praėjus savaitėms ar mėnesiams.

Prevencija – geriausias būdas išvengti šios situacijos ateityje

Po tokio įvykio dauguma žmonių pradeda rimčiau žiūrėti į kameros apsaugą. Kelios praktinės detalės, kurios iš tiesų padeda:

Diržo naudojimas – ne modernumo trūkumas, o realus apsaugos elementas. Daugybė kritimų įvyksta tiesiog dėl to, kad kamera buvo laikoma vienoje rankoje be jokio papildomo tvirtinimo.

Apsauginiai filtrai objektyvams – pigus sprendimas, kuris smūgio metu priima žalą į save, o ne į brangią optiką.

Silikoninis korpuso dangtelis – ypač naudingas, jei fotografuojate lauke, žygiuose ar prie vandens. Jis sumažina smūgio jėgą ir apsaugo nuo dulkių bei drėgmės.

Kokybiškas krepšys su sustiprintomis pertvaromis – investicija, kuri atsiperka per pirmą pavojingą situaciją.

Kai smūgis įvyko – žinių bagažas svarbiau nei panika

Tas momentas, kai kamera trenkiasi į grindis, dažniausiai sukelia stiprų adrenalino šuoksnį ir norą kuo greičiau sužinoti, kas nutiko. Bet tikroji apsauga slypi ramybėje ir sistemingame veikime – patikrinti korpusą, atskirti objektyvą, saugiai išsaugoti duomenis, įvertinti baterijos būklę ir, jei kyla bet kokių įtarimų, nešti pas specialistą, o ne rizikuoti savarankišku eksperimentavimu. Tokia strategija dažnai leidžia išgelbėti tiek kamerą, tiek nervus, tiek – svarbiausia – tas nuotraukas, kurias taip norėjote išsaugoti. Kartais fotoaparatas po kritimo dar puikiai patarnaus metų metus, jei tik pirmieji žingsniai po incidento buvo teisingi.