Kaip atpažinti objektyvo fokusavimo problemas

Kiekvienas fotografas anksčiau ar vėliau susiduria su ta pačia problema – nuotrauka atrodo beveik gerai, bet kažkas ne taip. Akys neaštrios, nors focusavosi būtent į jas. Fonas ryškesnis nei objektas. Arba tiesiog visos nuotraukos iš tam tikro objektyvo atrodo lyg per rūką, nepriklausomai nuo to, kiek kartų perfocusuoji. Dažniausiai žmonės iš karto galvoja apie savo fotografavimo įgūdžius arba apie tai, kad reikia naujo fotoaparato. Realybėje bėda dažnai slypi pačiame objektyve – ir gerai, kad tai galima diagnozuoti namuose, be jokios specialios įrangos.

Kada tikrai kaltas objektyvas, o ne tu pats

Pirmiausia verta atskirti dvi skirtingas situacijas – nešvarų fotografavimą ir tikrą techninę problemą. Jei nuotraukos neryškios dėl per lėto užrakto greičio, blogo apšvietimo ar tiesiog rankos drebėjimo, tai nėra objektyvo defektas. Tikra focusavimo problema pasireiškia sistemingai: ta pati situacija, tas pats atstumas, tas pats šviesos kiekis – ir vis tiek fokusas nukrypsta į tą pačią pusę.

Klasikinis požymis – kai fotografuoji plokščią objektą, pavyzdžiui, laikraštį ar liniuotę pasvirusiu kampu, ir aiškiausia zona nesutampa su ta vieta, į kurią realiai focusavaisi. Jei fotoaparatas rodo, kad fokusavimosi taškas užfiksuotas ant tavo pasirinkto objekto, o nuotraukoje ryškus visai kitas plane esantis daiktas – tai jau nebe atsitiktinumas.

Front focus ir back focus – du seni geri priešai

Šie du terminai skamba techniškai, bet reiškia gana paprastą dalyką. Front focus (priekinis fokusavimas) reiškia, kad objektyvas fokusuojasi šiek tiek arčiau, nei turėtų – pavyzdžiui, focusuoji į akis, o ryškiausia tampa nosis ar net krūtinė. Back focus – priešingai, fokusas „nuslysta“ toliau už numatyto taško, tarkim, focusuoji į modelio veidą, o ryškiausias tampa fonas už jos pečių.

Portretų fotografams tai ypač skaudi tema, nes plataus diafragmos angos (f/1.4, f/1.8) turi labai seklų lauko gylį – vos kelių centimetrų nuokrypis jau reiškia sugadintą kadrą. Su siauresne diafragma (f/8 ir toliau) ta pati problema gali visai neišlįsti, nes lauko gylis padengia klaidą.

Būtent todėl kai kas mėnesius fotografuoja portretus atviromis diafragmomis ir stebisi, kodėl nė viena nuotrauka neišeina aštri, nors peizažai tuo pačiu objektyvu atrodo puikiai. Tai klasikinis front arba back focus signalas.

Kaip patikrinti patiems, be jokios laboratorijos

Nereikia pirkti brangaus focus testavimo įrenginio (nors jei fotografuoji profesionaliai, jis pravers). Paprastas testas atliekamas taip:

• Padėk liniuotę arba laikraštį 45 laipsnių kampu ant stalo, kad viena dalis būtų arčiau, kita – toliau nuo fotoaparato.
• Uždėk fotoaparatą ant trikojo, kad išvengtum rankų drebėjimo įtakos rezultatui.
• Pasirink atvirą diafragmą (f/1.8 ar panašiai), kad lauko gylis būtų kuo seklesnis.
• Focusuok tiksliai į vieną konkretų tašką – pavyzdžiui, skaičių ant liniuotės, esantį centre.
• Padaryk kelias nuotraukas ir peržiūrėk, kur realiai yra ryškiausia zona.

Jei ryškiausia vieta sistemingai persikelia arčiau arba toliau nuo pažymėto taško – turi objektyvo focusavimo nuokrypį. Vienas ar du kartai gali būti atsitiktinumas (autofocus sistemos niekada nėra 100% tikslios), bet jei tendencija kartojasi penkis kartus iš penkių – tai jau sistemingas defektas.

Autofocus variklio problemos – kitas scenarijus

Yra ir kita bėdų kategorija, kuri neturi nieko bendra su front/back focus – tai pats autofocus mechanizmas, kuris tiesiog nebeveikia stabiliai. Simptomai skiriasi: objektyvas „ieško“ fokuso ilgai pirmyn atgal, prieš tai užfiksuodamas; kartais užstringa ir visai nesugeba surasti aštraus taško net gerame apšvietime; girdisi neįprasti garsai – traškesys, spragtelėjimai, kurie anksčiau nebuvo girdimi.

Tokios problemos dažnai atsiranda po objektyvo numetimo, sudrėkimo ar tiesiog dėl susidėvėjimo laikui bėgant. Motorėlis, valdantis lęšių grupes viduje, gali pradėti gesti fiziškai – tai jau ne kalibravimo, o mechaninė problema, kurios namuose nepataisysi.

Svarbu atskirti: jei problema atsiranda tik prastame apšvietime arba fotografuojant mažo kontrasto objektus (pavyzdžiui, švarią sieną), tai gali būti visai normalu – autofocus sistemoms sunku dirbti be aiškių kraštų ar linijų fokusuotis. Bet jei nesugebi focusuotis ir geroje šviesoje, ant kontrastingo objekto – tuomet jau kalta technika, ne fizika.

Kai kaltas ne objektyvas, o fotoaparato korpusas

Verta paminėti – kartais focusavimo problemos kyla ne dėl paties objektyvo, o dėl fotoaparato korpuso, ypač jei naudoji senesnį veidrodinį fotoaparatą su fazinio aptikimo autofocus sistema. Šiose sistemose fokusavimo jutikliai turi būti kalibruoti pačiam korpusui, o ne tik objektyvui. Jei perkėlei objektyvą iš vieno korpuso į kitą ir problema pasikeitė arba dingo – tai stiprus ženklas, kad reikalas ne objektyve.

Bevidiniai (mirrorless) fotoaparatai su kontrastiniu ar hibridiniu autofocus paprastai turi mažiau tokių kalibravimo problemų, nes jie „mato“ tiesiogiai per jutiklį, be atskiro fazinio modulio. Bet tai nereiškia, kad jie visai apsaugoti – tiesiog problemų priežastys šiek tiek kitokios.

Kada dar galima pasitaisyti patiems

Geros naujienos – jei tavo fotoaparatas turi „AF Fine Tune“ arba „AF Micro Adjustment“ funkciją (dažniausiai randama pažangesniuose veidrodiniuose modeliuose), gali pačiam sukalibruoti nuokrypį. Sistema leidžia nustatyti skaitinę korekciją konkrečiam objektyvui, kuri paskui prisiminama automatiškai, kai tą objektyvą uždedi vėl.

Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja kantrybės – reikia padaryti seriją testinių kadrų su skirtingomis korekcijos reikšmėmis (paprastai nuo -20 iki +20) ir vizualiai palyginti, kuri reikšmė duoda aštriausią rezultatą. Kai kurie fotoaparatai (pavyzdžiui, naujesni Nikon ar Canon modeliai) turi net automatinę kalibravimo funkciją, kuri pati padaro seriją bandymų ir pasiūlo optimalią reikšmę.

Bevidinės sistemos šios funkcijos dažniausiai neturi, nes joms ji tiesiog nereikalinga – bet jei ir ten pastebi sistemingą nuokrypį, greičiausiai problema jau mechaninė, ne programinė.

Kada laikas nešti į servisą

Jei kalibravimas nepadeda, arba problema tokia stipri, kad korekcijos diapazono neužtenka jai kompensuoti, laikas kreiptis į profesionalų servisą. Ypač jei:

• autofocus visiškai nefunkcionuoja arba veikia nestabiliai skirtinguose apšvietimuose;
• girdisi neįprasti garsai fokusuojantis;
• objektyvas neseniai buvo numestas arba pateko į drėgmę;
• problema pasireiškia su keliais skirtingais fotoaparato korpusais.

Verta iš anksto pasidomėti, ar objektyvas dar galioja garantijai – daugelis gamintojų (Canon, Nikon, Sigma, Tamron) siūlo nemokamą kalibravimą pirmus metus ar dvejus nuo pirkimo. Trečiųjų šalių gamintojai, tokie kaip Sigma, netgi turi specialius USB dokavimo įrenginius, leidžiančius savarankiškai atnaujinti objektyvo programinę įrangą ir koreguoti fokusavimą namuose – tai gerokai pigesnis kelias nei servisas.

Vietoj išvadų: kaip nesijaudinti be reikalo

Realybė tokia, kad dauguma fotografų per anksti nusprendžia, jog objektyvas sugedęs, kai tikroji problema – prasta focusavimo technika arba per didelis pasitikėjimas plačiausia diafragmos anga. Prieš skambindamas į servisą, patikrink save: ar stovi stabiliai, ar fotografuoji su pakankamu apšvietimu, ar tikrai focusavaisi į tą tašką, kurį manai, kad focusavaisi (single point AF vs. automatinis taškų parinkimas gali duoti skirtingus rezultatus).

Jei po viso to problema vis tiek kartojasi sistemingai, atlik liniuotės testą – jis užtruks penkiolika minučių, bet duos aiškų atsakymą, ar kaltas objektyvas, ar tavo pačių fotografavimo įpročiai. Ir svarbiausia – neskubėk pirkti naujo objektyvo vien dėl to, kad senasis pradėjo elgtis keistai. Dažnai užtenka penkių minučių kalibravimo meniu, kad seno gero draugiško objektyvo aštrumas grįžtų kaip pirmą dieną.

Galiausiai, jei fotografuoji retai ir be didelio spaudimo, nedidelis front ar back focus nuokrypis gali net nepasireikšti kasdieniame naudojime – bet jei dirbi su portretais, vestuvėmis ar bet kokiu žanru, kur seklus lauko gylis yra kūrybinė priemonė, verta investuoti tą pusvalandį testavimui. Tavo būsimos nuotraukos tau už tai padėkos.