Fotoaparatų jutiklių gedimai: priežastys ir sprendimai

Kiekvienas, kas bent kartą peržiūrėjo savo nuotraukas didesniu mastu ir pastebėjo keistas dėmes danguje ar spalvotus taškelius tamsiose vietose, tikriausiai susimąstė – kas čia per velniava? Dažniausiai atsakymas slypi fotoaparato viduje, tiksliau – jutiklyje, tame pačiame komponente, kuris paverčia šviesą skaitmeniniu vaizdu. Jutiklis yra brangiausia ir jautriausia fotoaparato dalis, tad natūralu, kad būtent jis dažnai tampa problemų šaltiniu. Pabandykime išsiaiškinti, kodėl taip nutinka ir ką su tuo daryti.

Kodėl jutiklis toks trapus ir kodėl į jį reikia žiūrėti rimtai

Fotoaparato jutiklis – tai iš esmės milijonai mažyčių šviesai jautrių elementų, sudėliotų į vieną plokštelę. Jis yra plikas, atviras dulkėms, drėgmei ir bet kokiam mechaniniam poveikiui kaskart, kai nusiimate objektyvą arba kai atsidaro veidrodis (jei kalbame apie DSLR). Bemirkčio (mirrorless) fotoaparatuose situacija dar aktualesnė, nes jutiklis yra dar arčiau pasaulio, be papildomos apsaugos, kurią suteikdavo veidrodis.

Vertė šio komponento nemenka – kai kuriuose pilno kadro fotoaparatuose jutiklio pakeitimas gali kainuoti kaip pusė naujo fotoaparato korpuso. Todėl žinojimas, kas jam gresia ir kaip išvengti didelių problemų, yra ne prabanga, o būtinybė kiekvienam, kas rimčiau žiūri į fotografavimą.

Dulkės ir purvas – tylus, bet dažniausias priešas

Jei reikėtų rinkti dažniausią jutiklio problemą, be jokios abejonės laimėtų dulkės. Jos patenka į vidų keičiant objektyvus, ypač lauke, vėjuotomis dienomis ar smėlėtame paplūdimyje. Dulkelė, nusėdusi ant jutiklio priešais objektyvą esančio filtro, nuotraukose atrodo kaip tamsi dėmė ar apskritimas, kurį geriausiai matyti uždarius diafragmą (pavyzdžiui, f/16 ar f/22) ir fotografuojant vienspalvį foną, tarkim, dangų.

Svarbu suprasti – dulkės pačios savaime jutiklio nesugadina. Problema atsiranda tada, kai jos ilgai guli vietoje, sugeria drėgmę ir tampa sunkiau nuvalomos arba, dar blogiau, kai bandoma valyti netinkamomis priemonėmis ir subraižomas apsauginis filtras virš jutiklio. Štai čia dažniausiai ir prasideda tikros bėdos.

Ką daryti:

• Keiskite objektyvus greitai, geriausia uždarose, mažiau dulkėtose patalpose.
• Fotoaparato korpusą laikykite objektyvo anga žemyn keičiant optiką – taip mažiau dulkių įkris į vidų.
• Naudokite oro pūstuvą (be dujų balionėlio, tik rankinį) reguliariai švarai palaikyti.
• Jei dėmės kartojasi nuotraukose nuolat, laikas rimtam valymui – arba servise, arba patiems, bet su tinkamomis priemonėmis.

Mirę ir karšti pikseliai – ar tai visada gedimas

Kartais nuotraukose pastebimas vienas ar keli taškeliai, kurie nesikeičia nepriklausomai nuo scenos – visada tos pačios spalvos, toje pačioje vietoje. Tai gali būti arba „miręs“ pikselis (visiškai nereaguoja į šviesą, dažniausiai juodas), arba „karštas“ pikselis (rodo šviesą net kai jos nėra, dažniausiai raudonas ar baltas taškas, ypač pastebimas ilgose ekspozicijose ar aukštame ISO).

Tiesa ta, kad kelios tokios anomalijos jutiklyje – normalu net naujuose fotoaparatuose. Gamintojai turi tam tikrą toleranciją, ir jei pikselių skaičius nedidelis, tai net nelaikoma broku. Kitas dalykas – jei tokių taškų daugėja su laiku arba jų atsiranda staiga daug po smūgio ar perkaitimo. Tada verta susirūpinti.

Nemažai fotoaparatų turi įmontuotą funkciją – pikselių mapinimą (pixel mapping), kuri programiškai „paslepia“ pažeistus pikselius, pakeičiant jų reikšmę pagal aplinkinius. Tai nėra tikras remontas, bet praktiškai veiksmingas sprendimas daugumai atvejų.

Drėgmė ir kondensatas – priešas, kurio dažnai nepastebime laiku

Persikeliant iš šalto oro į šiltą patalpą (arba atvirkščiai), fotoaparato viduje gali susidaryti kondensatas – lygiai taip pat, kaip aprasoja akiniai žiemą įėjus į vidų. Problema ta, kad drėgmė patekusi ant jutiklio ar elektroninių plokščių gali sukelti oksidaciją, trumpą jungimą ar pelėsio formavimąsi ant vidinių optikos elementų.

Ypač rizikinga situacija – fotografavimas prie vandens, jūroje, tropikų klimate ar žiemą, kai temperatūrų skirtumai ryškūs. Fotoaparatas, ilgai laikytas maiše su drėgnu oru ir be ventiliacijos, taip pat gali tapti pelėsio šaltiniu, o pelėsis ant jutiklio – jau rimta problema, nes gali palikti pėdsakus, kurių paprastas valymas nepašalins.

Praktiniai patarimai:

• Prieš įnešdami fotoaparatą iš šalčio į šilumą, palaikykite jį uždarytame krepšyje bent 30–60 minučių, kad temperatūra išlygėtų palaipsniui.
• Drėgnose sąlygose naudokite silikagelio pakelius įrangos dėkle.
• Niekada nelaikykite technikos drėgnoje patalpoje ar rūsyje ilgą laiką.

Mechaniniai pažeidimai ir fizinis smūgis

Nukritęs fotoaparatas, smūgis į objektyvo movą ar net per stiprus spaudimas valant jutiklį – visa tai gali sukelti mikroįtrūkimus ar jutiklio poslinkį. Pastarasis reiškinys ypač aktualus fotoaparatams su optiniu vaizdo stabilizavimu jutiklio lygmenyje (in-body stabilization, IBIS) – jei mechanizmas pažeidžiamas, jutiklis gali šiek tiek pasislinkti nuo idealios ašies, o tai sukelia neaiškumą kraštuose arba nevienodą fokusavimą.

Kitas dažnas atvejis – bandymas valyti jutiklį šluoste ar medvilnine servetėle, kuri palieka mikroįbrėžimus ant apsauginio stiklo. Tokie įbrėžimai patys savaime nesugadina vaizdo kokybės drastiškai, tačiau ilgainiui pablogina kontrastą ir gali sukurti šviesos lūžio artefaktus tam tikruose kampuose.

Kaip atpažinti, kad problema tikrai jutiklyje, o ne kitur

Prieš skambinant į servisą verta atlikti paprastą testą. Nustatykite mažą diafragmą (f/16–f/22), nufotografuokite vienspalvį, tolygiai apšviestą paviršių (pavyzdžiui, švarią sieną ar dangų), tada peržiūrėkite nuotrauką 100% mastu kompiuteryje. Jei matote pasikartojančias dėmes tose pačiose vietose keičiant objektyvus – problema jutiklyje arba filtro paviršiuje virš jo. Jei dėmės keičiasi priklausomai nuo objektyvo – greičiausiai kaltas pats objektyvas, o ne korpusas.

Verta pridurti – dauguma šiuolaikinių fotoaparatų turi automatinį jutiklio valymo mechanizmą (ultra garsinis vibravimas), kuris įsijungia kaskart įjungiant ar išjungiant įrenginį. Tai gerokai sumažina dulkių problemas, tačiau visiškai jų neišsprendžia, ypač jei dulkė yra „prilipusi“ dėl drėgmės ar statinio krūvio.

Servisas ar savarankiškas valymas – kur brėžti ribą

Lengvą dulkių valymą galima atlikti ir patiems – naudojant specialius jutiklio švarikliams skirtus rinkinius: švarias mentele primenančias servetėles ir specialų skystį. Svarbiausia taisyklė – niekada nespausti per stipriai ir niekada nenaudoti buitinių priemonių ar alkoholio, skirto kitiems tikslams. Prieš imantis darbo, verta pasižiūrėti keletą vaizdo instrukcijų ir įsitikinti, kad turite tinkamo dydžio valymo įrankį – jutikliai skiriasi dydžiu (APS-C, pilnas kadras, Micro 4/3), todėl universalaus sprendimo nėra.

Tačiau jei kalbame apie pelėsį, poslinkusį jutiklį, giliai įsiskverbusią drėgmę ar mechaninius pažeidimus – čia jau ne savarankiško sprendimo laikas. Servisų technikai turi specialią įrangą, švarias patalpas be dulkių dalelių ir, svarbiausia, patirtį, kaip neišardyti dar daugiau nei buvo sugadinta. Bandymas patiems „pataisyti“ rimtą gedimą dažnai baigiasi brangesniu remontu nei būtų kainavęs profesionalus servisas iš karto.

Kas lieka galiausiai – kelios tiesos, kurias verta įsiminti

Jutiklis nėra amžinas ir nėra nesunaikinamas, bet dauguma problemų, su kuriomis susiduria fotografai, yra visiškai išvengiamos paprastu atsargumu. Keiskite objektyvus švariose vietose, saugokite techniką nuo staigių temperatūros pokyčių, nesistenkite valyti jutiklio pirštais ar netinkamomis priemonėmis, ir didžiąją dalį rūpesčių tiesiog aplenksite.

Jei vis dėlto pastebite pasikartojančias dėmes, keistus taškelius ar neryškumą kraštuose – neignoruokite to. Kuo anksčiau problema aptinkama, tuo pigiau ir paprasčiau ją išspręsti. O jei nesate tikri, kas vyksta su jūsų fotoaparatu – geriau vieną kartą nunešti specialistui pasitarti, nei rizikuoti brangiu jutikliu dėl bandymų taupyti laiką ar pinigus. Galų gale, geras jutiklis – tai pagrindas, ant kurio stovi visa jūsų fotografija, ir jį verta saugoti taip pat rimtai, kaip saugotumėte bet kurį kitą brangų ir jautrų instrumentą.