Fotoaparato valdiklių gedimai ir jų šalinimas
Kiekvienas, kas ilgiau naudojasi fotoaparatu, greičiausiai bent vieną kartą susidūrė su situacija, kai mygtukas nustoja reaguoti, ratelis pradeda „šokinėti” arba ekranas ima rodyti keistus dalykus. Valdikliai – tie maži mygtukai, rateliai, svirtelės ir jungikliai – yra dalis, kuri per techniką praeina daugiausiai mechaninio streso. Jie spaudžiami, sukami, braukomi tūkstančius kartų, todėl nenuostabu, kad anksčiau ar vėliau jie pradeda gesti. Pabandysime išsiaiškinti, kodėl tai vyksta, kaip atpažinti gedimą laiku ir ką galima pasitaisyti patys, o kur geriau nesikišti.
Kodėl valdikliai genda dažniau nei kitos fotoaparato dalys
Jei pažiūrėtumėte į fotoaparato korpusą iš vidaus, pamatytumėte, kad dauguma mygtukų ir ratelių yra sujungti su lanksčiomis plokštėmis (flex kabeliais) arba turi nedideles kontaktines dangas, kurios reaguoja į spaudimą. Tokia konstrukcija idealiai tinka kompaktiškumui, bet pati mechanika – gana trapi. Palyginimui, jutiklis ar matrica dažniausiai apsaugoti nuo tiesioginio kontakto, o mygtukai visą laiką yra „priešakinėje linijoje”.
Prie to prisideda ir dulkės, drėgmė, smėlis paplūdimyje, prakaitas rankose vasarą – visa tai patenka pro mikroskopinius plyšelius aplink mygtukus. Su laiku susikaupusios dulkės ir oksidacija ant kontaktų sukelia tai, kad mygtukas nustoja tinkamai reaguoti arba pradeda „lipti”.
Dažniausi simptomai ir ką jie reiškia
Prieš imantis taisymo, verta suprasti, su kokio tipo gedimu susiduriate. Toliau – dažniausi atvejai:
- Mygtukas neveikia visiškai – dažniausiai kaltas nutrūkęs kontaktas arba pažeista lanksčioji plokštė po mygtuku.
- Mygtukas reikalauja spausti kelis kartus – klasikinis oksidacijos ar dulkių simptomas, kontaktinė danga tiesiog nebejungia signalo iš pirmo bandymo.
- Valdymo ratelis „šokinėja” arba praleidžia žingsnius – viduje esantis kodavimo mechanizmas (encoder) susidėvėjęs arba užterštas.
- Ratelis sukasi laisvai, bet nieko nereaguoja – nutrūkęs mechaninis sujungimas su plokšte, dažnai po kritimo.
- Mygtukas įstrigęs fiziškai – smėlis, drėgmė ar korozija po gumine apsauga.
Svarbu neapsigauti – kartais problema atrodo kaip valdiklio gedimas, bet iš tikrųjų kaltas programinis strigimas. Todėl pirmas žingsnis visada turėtų būti paprastas: perkraukite fotoaparatą, ištraukite baterijos ir atminties kortelę minutei, tada įdėkite atgal. Nustebtumėte, kiek „gedimų” taip išsisprendžia.
Kada galima taisyti patiems, o kada – ne
Yra keletas paprastų operacijų, kurias galima atlikti namuose, jei turite kantrybės ir tinkamų įrankių (mažo Phillips atsuktuko, pincetų, izopropilo alkoholio). Tačiau reikia realiai įvertinti riziką – neteisingai išardytas korpusas gali sukelti dar didesnę problemą, nei buvo iš pradžių.
Saugu bandyti patiems:
- Mygtuko paviršiaus valymą nuo išorės (be korpuso ardymo) su suslėgto oro balionėliu.
- Lengvą korpuso siūlių valymą minkštu šepetėliu.
- Gumines apsaugas nuo drėgmės ar korozijos, jei jos lengvai nuimamos ir vėl uždedamos.
Geriau patikėti specialistui:
- Bet kokį ardymą, kuris reikalauja atjungti flex kabelius – jie labai lengvai plyšta.
- Encoder pakeitimą ratelyje – reikia tikslumo ir dažnai originalios detalės.
- Gedimus po vandens ar smėlio pateikimo – ten dažnai reikalinga profesionali korozijos šalinimo procedūra.
Kaip pačiam išvalyti užsikimšusį mygtuką
Jei nutarėte bandyti patys, procesas dažniausiai atrodo taip. Pirma, išjunkite fotoaparatą ir išimkite baterijas – tai ne rekomendacija, o būtinybė. Toliau, atsargiai atsukite korpuso varžtus, dažniausiai jie paslėpti po guminėmis rankenos apsaugomis arba baterijos skyriaus dangtelyje. Nuimant korpuso dalį, verta fotografuoti kiekvieną žingsnį telefonu – po pusvalandžio lengva pamiršti, kur kuris kabelis jungėsi.
Radus problematišką mygtuką, švelniai nuvalykite kontaktus izopropilo alkoholiu (70% ar aukštesnės koncentracijos), naudodami vatos tamponą arba minkštą teptuką. Niekada nenaudokite acetono ar kitų agresyvių tirpiklių – jie gali sugadinti plastikinius elementus ir kontaktinę dangą. Po valymo palaukite, kol viskas visiškai išdžius, ir tik tada surinkite atgal.
Jei mygtukas po valymo reaguoja geriau, bet nepilnai – galimai reikės pakeisti pačią gumos ar silikono membraną, kuri laikui bėgant praranda elastingumą ir nustoja tinkamai spausti kontaktą.
Valdymo ratelių problema – dažniausia Canon ir Nikon „senolių” bėda
Jei turite senesnį Canon 5D Mark II/III, 6D ar panašų modelį, greičiausiai jau susidūrėte su garsiuoju „quick control dial” gedimu – tuo pačiu galiniu rateliu, kuris naudojamas ekspozicijos korekcijai ar navigacijai meniu. Šis mechanizmas turi optinį arba mechaninį enkoderį, kuris po kelerių metų intensyvaus naudojimo pradeda „praleisti” impulsus arba fiksuoti klaidingus paspaudimus.
Panašiai atsitinka su Nikon D750, D810 komandų ratukais – po ilgo naudojimo jie tampa nestabilūs, ekranas gali rodyti reikšmes, kurios šokinėja pačios. Sony beveik visose A7 serijos kameras turi savo silpną vietą – užpakalinį ratelį aplink navigacijos mygtukus, kuris dažnai pradeda „kirsti” kai kuriose padėtyse.
Šiais atvejais namuose galima tik nuvalyti dulkes aplink ratelio ašį, bet pats enkoderio keitimas reikalauja mikropjūvio lituoklio įgūdžių ir originalios atsarginės detalės, kurią dažnai reikia užsakyti iš gamintojo servisinio centro arba specializuotų dalių tiekėjų.
Jutiklinio ekrano ir mygtukų su LED apšvietimu ypatumai
Naujesni fotoaparatų modeliai (pvz., Canon R serija, Nikon Z serija) turi jutiklinius ekranus, kurie iš esmės pakeičia dalį fizinių mygtukų funkcijų. Čia gedimai kiek kitokie – vietoj mechaninio nusidėvėjimo dažniau susiduriama su kalibravimo problemomis arba dalinai „mirusiomis” zonomis ekrane.
Jei jutiklinis ekranas reaguoja tik dalyje paviršiaus, pirmiausia patikrinkite programinės įrangos atnaujinimus – gamintojai dažnai išleidžia pataisas, kurios sprendžia jutiklio jautrumo problemas. Jei tai neįveikia, dažniausiai kaltas fizinis ekrano sluoksnio pažeidimas, o tai reiškia visos ekrano modulio keitimą – tokį darbą praktiškai visada geriau atlikti servise, nes reikalingi specialūs įrankiai lipnaus sluoksnio pašalinimui be pažeidimų.
Kalbant apie apšvietimo mygtukus (pvz., naktinio fotografavimo modeliuose), jų LED elementai gali tiesiog nudegti su laiku – tai atskiras gedimas nuo paties mechaninio jungimo, ir dažnai fotoaparatas veikia normaliai, tiesiog mygtukas nešviečia tamsoje.
Profilaktika, kuri iš tiesų padeda
Geriausias būdas išvengti valdiklių gedimų – nelaukti, kol jie atsiras. Keletas dalykų, kurie realiai prailgina mygtukų ir ratelių gyvavimo laiką:
- Reguliariai valykite korpusą suslėgto oro balionėliu, ypač po fotografavimo paplūdimyje, dykumoje ar dulkėtose vietose.
- Nenaudokite fotoaparato drėgnomis, prakaituotomis rankomis – prakaito druskos yra viena dažniausių oksidacijos priežasčių.
- Jei fotografuojate lietuje, net su vandeniui atsparia kamera, po sesijos nusausinkite korpusą sausu skudurėliu, ypač aplink mygtukus ir siūles.
- Laikykite fotoaparatą sausoje aplinkoje, idealiai su silikagelio pakeliais dėkle, ypač jei gyvenate drėgname klimate.
- Kas metus ar dvejus nuvežkite kamerą profesionaliam patikrinimui-valymui, net jei viskas veikia gerai – tai kainuoja nedaug, o problemos aptinkamos anksčiau, kai jas lengviau ir pigiau ištaisyti.
Kai mygtukas tampa filosofiniu klausimu
Galiausiai visa ši istorija apie mygtukus ir ratelius nuveda prie vienos paprastos tiesos – technika, kuria naudojamės kasdien, reikalauja tokios pačios pagarbos kaip ir bet kuris kitas įrankis rankose. Fotoaparatas nėra amžinas mechanizmas, ir jo valdikliai, kaip ir batų padai ar dviračio pavarų perjungėjai, tiesiog dėvisi nuo naudojimo. Tai nėra defektas ar bloga sėkmė – tai fizika.
Svarbiausia – neignoruoti pirmųjų signalų. Jei mygtukas pradėjo reaguoti lėčiau ar ratelis „šokinėja” retkarčiais, tai dar nereiškia katastrofos, bet jau signalas, kad verta pasirūpinti valymu ar patikra, kol problema neišplito giliau į elektroniką. O kai kyla klausimas, ar taisyti patiems, ar nešti į servisą – geras kriterijus yra paprastas: jei reikia liesti flex kabelius ar litavimą, geriau sumokėti specialistui, nei rizikuoti visa kamera dėl vieno mygtuko.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti – gera priežiūra kainuoja kur kas mažiau nei taisymas po gedimo. Kelios minutės su oro balionėliu po kiekvienos išvykos gali pridėti metus prie fotoaparato tarnavimo laiko. Tai maža investicija, palyginti su tuo, kiek kainuoja naujas korpusas ar valdymo plokštė.
