Fotoaparato maitinimo sistemos remontas

Fotoaparatas, kuris staiga nustoja rodyti gyvybės ženklus, yra vienas nemaloniausių dalykų, su kuriais gali susidurti fotografuojantis žmogus. Nesvarbu, ar tai brangus veidrodinis modelis, ar kompaktiškas kišeninis draugas – maitinimo sistemos gedimai kartojasi visuose segmentuose ir dažnai atrodo kaip visiška katastrofa, nors realybėje problema gali būti visai paprasta. Šiame straipsnyje pasistengsiu paaiškinti, kas dažniausiai genda, kaip atskirti rimtą gedimą nuo smulkmenos ir kada verta imtis reikalų į savo rankas, o kada geriau tiesiog paskambinti meistrui.

Kodėl fotoaparatas visai nesijungia

Situacija, kai paspaudi mygtuką ir nieko neįvyksta – nei ekranas, nei jokio garso, nei bandymo įsijungti – gąsdina labiausiai. Bet prieš pradedant galvoti apie brangų remontą, verta pereiti per paprasčiausius dalykus. Pirmiausia – akumuliatorius. Skamba banaliai, tačiau daugybė „gedimų” išsisprendžia tiesiog pakeitus bateriją nauja arba pilnai ją įkrovus kitu, patikrintu įkrovikliu. Kai akumuliatorius senas, jo talpa smunka, ir net rodydamas 50% įkrovą jis gali tiesiog neduoti pakankamai srovės, kad kamera užsivestų.

Jei baterija tikrai gera ir problema ne joje, kitas įtartinas taškas – kontaktai. Metaliniai kontaktai baterijos skyrelyje su laiku aptraukia oksidacijos sluoksniu, ypač jei fotoaparatas buvo naudojamas prie jūros, drėgnoje aplinkoje ar tiesiog ilgai stovėjo be naudojimo. Švelniai nuvalius juos alkoholiu sudrėkinta vatos lazdele, kartais viskas atgyja akimirksniu. Verta patikrinti ir ar patys kontaktai nėra sulinkę – tai dažnai nutinka numetus fotoaparatą arba grubiai keičiant bateriją.

Baterijos degradacija ir jos ženklai

Ličio jonų akumuliatoriai, naudojami beveik visuose šiuolaikiniuose fotoaparatuose, turi ribotą ciklų skaičių. Po kelių šimtų pilnų įkrovimo-iškrovimo ciklų talpa pastebimai sumažėja, o kartu atsiranda ir kitos bėdos – baterija gali greitai išsikrauti net stovėdama, staiga „numirti” nuo 40% iki 0%, arba fotoaparatas ją rodys kaip įkrautą, nors realiai energijos nebeliko.

Ženklai, kad laikas keisti bateriją, gana akivaizdūs: ji pastebimai išsipučia (tai jau pavojingas signalas, tokios baterijos reikia atsikratyti nedelsiant), fotoaparatas išsijungia be perspėjimo net rodant pilną įkrovą, arba baterija kaista naudojimo metu labiau nei anksčiau. Originalios gamintojo baterijos kainuoja nemažai, tačiau taupyti čia rizikinga – pigūs neaiškios kilmės analogai gali ne tik greitai sugesti, bet ir sugadinti pačią kamerą dėl netinkamos įtampos ar apsaugos grandinės nebuvimo.

Kai kalta ne baterija, o pati kamera

Kartais nauja, gerai įkrauta baterija nepadeda, ir tai signalas, kad problema slypi pačiame fotoaparate. Dažniausias kaltininkas – vidinė maitinimo grandinė, tiksliau, jos komponentai, atsakingi už įtampos reguliavimą. Elektroniniai kondensatoriai su laiku gali „išsisukti”, ypač jei fotoaparatas buvo naudojamas karštomis sąlygomis arba dažnai perkaitinamas ilgai filmuojant video.

Kitas dažnas kaltininkas – maitinimo jungiklis arba mygtukas. Mechaniniai jungikliai su laiku susidėvi, ypač jei kamera dažnai naudojama dulkėtoje aplinkoje (pavyzdžiui, gamtoje, kelionėse). Kartais viskas, ko reikia – kruopštus jungiklio išvalymas nuo dulkių ir smulkių dalelyčių, patekusių pro plyšius korpuse. Šis darbas reikalauja tam tikro atsargumo, nes reikia praverti korpusą, tačiau nėra pats sudėtingiausias remonto tipas.

Rimtesnė situacija – kai sugedusi pati plokštė (dažnai vadinama „mainboard” arba pagrindine plokšte). Tai atsitinka dėl drėgmės patekimo, trumpojo jungimo ar tiesiog gamyklinio broko, kuris pasireiškia po tam tikro naudojimo laiko. Tokiu atveju savarankiškas remontas praktiškai neįmanomas be specializuotų įrankių ir žinių apie konkretaus modelio schemą.

Įkrovimo problemos – kai baterija neįkraunama iš viso

Skirtinga bėda – kai baterija tiesiog nesikrauna. Čia reikia atskirti tris galimas grandis: patį įkroviklį, USB laidą (jei kraunama per kamerą) ir vidinę įkrovimo grandinę fotoaparate. Pirmiausia patikrinkite kitą laidą ir kitą įkroviklio lizdą – tai bene pati dažniausia priežastis, kodėl atrodo, jog „nesikrauna”, nors realiai tiesiog pažeistas laidas arba prastas kontaktas USB jungtyje.

Jei laidas ir įkroviklis tvarkingi, o problema kartojasi – galimai apgadintas pats USB arba micro-USB/USB-C lizdas fotoaparate. Šie lizdai, deja, yra vieni silpniausių taškų daugelyje kompaktiškų kamerų, nes jie mažo dydžio ir dažnai naudojami neatsargiai – kišant laidą įstrižai arba per jėgą. Lizdo remontas ar keitimas reikalauja litavimo įgūdžių ir yra vienas dažniausių darbų, atliekamų techninio aptarnavimo centruose.

Ar verta remontuoti patiems

Šis klausimas priklauso nuo kelių dalykų – kameros vertės, gedimo pobūdžio ir jūsų pačių pasitikėjimo savo rankomis. Baterijos keitimas, kontaktų valymas, jungiklio prasukymas – tai darbai, kuriuos gali atlikti bet kas su kruopštumu ir tinkamais mažais atsuktuvais. Internete pilna vaizdo instrukcijų konkretiems modeliams, ir dažnai užtenka pusvalandžio, kad išspręstum problemą be jokių išlaidų meistrui.

Tačiau štai ką verta žinoti prieš imantis ardyti korpusą – fotoaparatuose, ypač turinčiuose blykstę, viduje gali būti kondensatorius, laikantis pavojingą elektros krūvį net iš maitinimo šaltinio atjungto įrenginio. Tai ne mitas – neatsargiai palietus tam tikrus komponentus galima gauti skausmingą, nors dažniausiai nemirtiną, elektros smūgį. Todėl jei planuojate liesti vidinę elektroniką, o ne tik baterijos skyrelį, verta iš anksto pasidomėti, kaip saugiai iškrauti blykstės kondensatorių arba tiesiog patikėti šį darbą specialistui.

Litavimo reikalaujantys darbai – lizdo keitimas, plokštės remontas, mikroschemų keitimas – jau kitas lygis. Čia reikia tikslumo, tinkamos temperatūros kontrolės ir patirties, nes vienas neatsargus judesys gali sugadinti gretimus komponentus. Jei neturite litavimo patirties, geriau nerizikuoti su brangiu fotoaparatu vien todėl, kad norite sutaupyti.

Kiek kainuoja toks remontas

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo gedimo tipo ir fotoaparato markės. Paprastas baterijos keitimas – pigiausias variantas, dažnai kainuoja tik pačios baterijos kainą, jei atliekate patys, arba nedidelį darbo mokestį, jei kreipiatės į servisą. Kontaktų valymas ir jungiklio remontas – taip pat santykinai pigūs darbai, dažniausiai neviršijantys kelių dešimčių eurų servise.

Rimtesni darbai – USB lizdo keitimas, plokštės remontas – jau gali kainuoti nuo 40 iki 100 eurų priklausomai nuo modelio sudėtingumo ir dalių prieinamumo. Kai kuriems senesniems ar retesniems modeliams dalių tiesiog gali nebūti, todėl remontas tampa neįmanomas arba neekonomiškas – tokiu atveju verta pasverti, ar nebūtų pigiau įsigyti naudotą to paties modelio kamerą dalims arba tiesiog pereiti prie naujesnio įrenginio.

Kaip apsisaugoti nuo maitinimo sistemos problemų ateityje

Prevencija čia veikia geriau nei bet koks remontas. Keletas paprastų įpročių gali gerokai pailginti fotoaparato maitinimo sistemos gyvavimo laiką. Pirma – niekada nelaikykite baterijos visiškai iškrautos ilgą laiką, ypač jei planuojate nenaudoti kameros keletą mėnesių. Optimaliausia palikti bateriją apie 40-60% įkrovos lygyje sandėliavimui.

Antra – venkite kraštutinių temperatūrų. Karštis vasarą automobilio salone ar šaltis žiemą lauke abu vienodai kenkia ličio jonų baterijoms ir gali sutrumpinti jų tarnavimo laiką kelis kartus. Trečia – naudokite tik originalius arba patikimų gamintojų įkroviklius bei baterijas. Netinkamos įtampos ar per didelės srovės tiekimas gali pažeisti ne tik bateriją, bet ir vidinę įkrovimo grandinę.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas – reguliariai valykite baterijos skyrelį ir jungtis nuo dulkių bei smėlio, ypač jei fotografuojate gamtoje ar prie vandens. Švarumas šioje srityje tiesiogiai koreliuoja su ilgaamžiškumu.

Kai viskas atrodo beviltiška – ką daryti toliau

Jei perbandėte visus paprastus sprendimus – naują bateriją, švarius kontaktus, kitą laidą – ir fotoaparatas vis tiek tyli kaip žuvis, laikas nusiraminti ir susirasti patikimą techninio aptarnavimo specialistą, dirbantį su jūsų kameros marke. Nešant fotoaparatą į servisą, verta iš anksto surašyti visus simptomus, kada gedimas pasireiškė ir ką jau bandėte – tai sutaupys ir jūsų, ir meistro laiką.

Svarbu nepamiršti ir apie garantiją – jei kamera dar garantinė, savarankiškas ardymas gali ją anuliuoti, todėl geriau iš pradžių kreiptis oficialiai. O jei fotoaparatas jau senas ir garantija seniai pasibaigusi, tada eksperimentavimas su savarankišku remontu tampa daug mažiau rizikingas – blogiausiu atveju liksite su ta pačia problema, kurią ir taip turėjote.

Maitinimo sistemos gedimai retai būna galutinis fotoaparato mirties nuosprendis. Dažniausiai tai tik signalas, kad reikia atkreipti dėmesį į vieną iš kelių gana paprastų dalykų – bateriją, kontaktus ar jungtį. Kantrybė, kruopštumas ir noras suprasti, kas iš tikrųjų vyksta viduje, dažnai atperka save daug labiau nei skubotas sprendimas mesti seną kamerą ir pirkti naują.