DSLR fotoaparato remontas: kada verta kreiptis į specialistus
Fotoaparatas kartais nukrenta nuo stalo, kartais paskęsta liūties čiurkšlėje, o kartais tiesiog vieną dieną atsisako įsijungti be jokios akivaizdžios priežasties. Jei turi DSLR fotoaparatą ir su juo nutiko kažkas panašaus, greičiausiai jau esi susidūręs su dilema – bandyti pačiam pataisyti, ieškoti vaizdo įrašų internete, ar iš karto vežti pas specialistą. Šis klausimas kyla dažniau, nei atrodo, nes DSLR kameros nėra pigus daiktas, o remontas gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo gedimo pobūdžio.
Tiesa ta, kad dalis smulkių problemų iš tikrųjų išsprendžiamos namuose, tačiau yra ir situacijų, kai bandymas pačiam „pasikapstyti“ viduje gali paversti taisomą gedimą į visišką aparato mirtį. Pabandykime išsiaiškinti, kur ta riba.
Kai fotoaparatas nukrito ar sutrenkė smūgį
Mechaniniai pažeidimai – vieni dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į remonto dirbtuves. Jei fotoaparatas nukrito nuo trikojo ar buvo numestas ant grindų, pirmiausia patikrink akivaizdžius dalykus: ar objektyvas vis dar tvirtai laikosi ant korpuso, ar neatsivėrė baterijos ar atminties kortelės skyrelis, ar mygtukai spaudžiami taip pat, kaip anksčiau.
Jei po smūgio fotoaparatas įsijungia, objektyvas fokusuojasi ir nuotraukos atrodo aštrios – tikėtina, kad rimtos žalos nėra. Tačiau jei pastebi, kad vaizdas per vaizdo ieškiklį pasislinkęs, atsiranda neįprastas triukšmas fokusuojant arba objektyvas nebesisuka sklandžiai – čia jau signalas, kad viduje galėjo pasislinkti veidrodėlis, sugesti fokusavimo mechanizmas arba deformuotis bajonetas (objektyvo tvirtinimo žiedas). Tokių dalykų namuose sutvarkyti neįmanoma, nes reikia specialių įrankių ir kalibravimo įrangos. Bandant patiems atsukti korpusą, labai lengva pažeisti plonyčius laidus, jungiančius valdymo plokštę su matrica – o tai jau visai kitokio lygio problema.
Objektyvo bėdos: kada užtenka valymo, o kada reikia meistro
Objektyvai dažnai kenčia labiau nei patys korpusai, nes juos nešiojame, keičiame, dedame ir imame iš krepšių. Jei pastebi dulkes ar plaukelius viduje – tai dažniausiai kosmetinė problema, kuri nuotraukų kokybei praktiškai neturi įtakos, nebent dulkių yra tikrai daug. Tokiu atveju skubėti į servisą nebūtina.
Kita istorija – kai objektyvas pradeda „girgždėti“ fokusuojant, autofokusas dirba lėtai arba visai nereaguoja, arba matai, kad vidiniai lęšiai pasislinkę į šoną. Tai jau rodo mechaninį gedimą, kurio priežastis gali būti smūgis, drėgmė ar tiesiog susidėvėjęs variklis. Objektyvo viduje esantys motorėliai ir lęšių grupės yra sudėtingai sukalibruoti, todėl bandymas juos ardyti be patirties beveik visada baigiasi blogiau, nei buvo iš pradžių.
Taip pat verta paminėti grybelį – drėgnoje aplinkoje laikomuose objektyvuose (ypač jei fotoaparatas ilgai gulėjo spintoje ar drėgname sandėliuke) gali atsirasti mikroskopinis grybelis ant lęšių. Iš pradžių jis atrodo kaip plonos gijos, panašios į voratinklį. Namuose jo pašalinti neįmanoma – reikia profesionalaus objektyvo ardymo ir specialaus valymo skysčio, kitaip grybelis grįš arba pažeis lęšio dangalą negrįžtamai.
Matricos valymas – ar tikrai reikia specialisto?
Vienas dažniausių klausimų, kurį uždavinėja DSLR savininkai – ar galima patiems išsivalyti matricą, kai nuotraukose atsiranda tamsūs taškai, ypač fotografuojant su mažesne diafragma. Atsakymas – iš dalies taip. Rinkoje yra sensorių valymo rinkinių su specialiais švirkštais ir šluostėmis, ir daug fotografų sėkmingai jais naudojasi namuose.
Tačiau čia yra keletas „bet“. Pirma, matrica yra pati jautriausia fotoaparato dalis, ir vieną kartą subraižius jos paviršių, dažniausiai vienintelė išeitis – keisti visą matricą arba pirkti naują korpusą. Antra, jeigu nesi tikras, kaip teisingai užrakinti veidrodėlį valymo režime (mirror lock-up), rizika pažeisti mechanizmą taip pat egzistuoja. Jei jauti bent menkiausią abejonę arba matrica jau kartą buvo nesėkmingai valyta, verta patikėti tai profesionalams – valymo procedūra dirbtuvėse dažniausiai kainuoja gerokai mažiau, nei naujos matricos pirkimas.
Elektronikos keistenybės: ekranai, mygtukai, baterijos
Su elektronika viskas kiek kitaip nei su mechanika – čia dažnai gedimai būna „nematomi“, bet jų priežastys gali slypėti giliai plokštėse. Jei fotoaparato ekranas ima mirksėti, rodo iškraipytas spalvas arba visai neįsijungia, priežastis gali būti tiek paprasta (pavyzdžiui, blogas kontaktas), tiek rimta (plokštės gedimas). Panašiai ir su mygtukais – jei jie „limpa“ arba nereaguoja, dažnai kaltas yra dulkių ar smėlio patekimas po mygtuko membrana.
Šiuos dalykus kartais galima išspręsti pačiam – atsargiai nuvalius kontaktus izopropilo spiritu arba suspausto oro balionėliu. Tačiau jeigu jau kalbame apie vidines plokštes, procesoriaus gedimus ar baterijos valdymo grandinės problemas, čia be specialios diagnostikos įrangos nė nesuprasi, kas tiksliai sugedo. Fotoaparato remonto meistrai turi multimetrus, specialias schemas ir patirtį, leidžiančią greitai lokalizuoti problemą, o namuose bandant „šaudyti aklai“ galima tik pridaryti daugiau žalos.
Kai fotoaparatas susitiko su vandeniu
Drėgmė – vienas negailestingiausių priešų bet kuriai elektronikai, o DSLR fotoaparatai nėra išimtis. Jei kamera pateko į lietų, nukrito į vandenį ar tiesiog buvo naudojama itin drėgnoje aplinkoje (pavyzdžiui, prie jūros ar vandenyno), svarbiausia – nedelsiant išimti bateriją ir atminties kortelę, o tada leisti aparatui visiškai išdžiūti prieš bandant įjungti.
Daugelis mano, kad pakanka palikti fotoaparatą ryžiuose kelioms dienoms ir viskas bus gerai. Iš tiesų tai gali padėti paviršutiniškai išdžiovinti korpusą, bet vidiniai komponentys, ypač jei vanduo buvo sūrus arba nešvarus, gali korozuoti savaitėmis ar net mėnesiais po incidento. Būtent todėl po rimtesnio kontakto su vandeniu verta nuvežti fotoaparatą specialistui profesionaliam patikrinimui ir vidiniam valymui – net jei atrodo, kad viskas veikia normaliai. Korozija dažnai pasireiškia ne iš karto, o po kurio laiko, kai jau būna per vėlu ką nors išgelbėti.
Kiek kainuoja remontas ir kada geriau pirkti naują
Realybė tokia, kad ne visada remontas yra finansiškai prasmingas sprendimas. Jei turi seną, jau nebegaminamą DSLR modelį, o gedimas susijęs su pagrindine plokšte ar matrica, remonto kaina gali siekti 150–300 eurų, o kartais net priartėti prie naujo fotoaparato korpuso kainos. Tokiu atveju verta pasverti, ar neapsimoka investuoti į naujesnį modelį, ypač jei senasis jau ir taip turėjo apribojimų (pavyzdžiui, žemą ISO ribą ar lėtą autofokusą).
Kita vertus, jeigu turi brangesnį pusprofesionalų ar profesionalų korpusą, o gedimas lokalus – pavyzdžiui, sugedęs užrakto mechanizmas ar veidrodėlio variklis – remontas dažniausiai atsiperka, nes tokie korpusai kainuoja gerokai daugiau nei jų remontas. Prieš nuspręsdamas, visada verta paprašyti serviso pateikti preliminarią kainos sąmatą – dauguma rimtų dirbtuvių tai padaro nemokamai arba už simbolinį diagnostikos mokestį.
Vietoj išvadų: kaip atskirti, ar tavo fotoaparatas dar kovoja, ar jau baigė karjerą
Jei apibendrintume viską, kas išdėstyta – yra tam tikras sąrašas ženklų, kurie turėtų priversti nedelsiant kreiptis pas specialistus, o ne bandyti savo jėgomis. Tai keisti garsai fokusuojant, ekrano ar vaizdo ieškiklio iškraipymai, kontaktas su vandeniu ar dideliu smūgiu, taip pat bet koks nenormalus kvapas ar dūmai (nors tai retas, bet įmanomas atvejis dėl baterijos problemų).
Tuo tarpu smulkius dalykus – dulkes ant matricos be didelio poveikio kokybei, paviršinius įbrėžimus korpuse, nešvarius kontaktus ar minkštus, bet veikiančius mygtukus – dažnai galima tvarkyti patiems, jei jauti tam pakankamai pasitikėjimo ir turi tinkamus įrankius.
Praktinis patarimas: prieš nešant fotoaparatą į servisą, visada pafotografuok kelis kadrus skirtingomis nustatymų kombinacijomis ir užsirašyk, kada tiksliai gedimas atsirado – ar po smūgio, ar po lietaus, ar tiesiog savaime. Ši informacija labai palengvina meistro darbą ir dažnai sutrumpina diagnostikos laiką, taigi ir kainą. O jeigu abejoji, ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują – nebijok paklausti kelių servisų nuomonės, nes kainos ir požiūriai gali gerokai skirtis. Fotoaparatas, kaip ir bet koks kitas techninis prietaisas, turi savo ribas, tačiau dažnai tos ribos yra platesnės, nei manome iš pirmo žvilgsnio – reikia tik žinoti, kur ir kada ieškoti pagalbos.