Objektyvo mechanizmo remontas: dažniausios problemos

Kiekvienas fotografas anksčiau ar vėliau susiduria su ta akimirka, kai objektyvas pradeda elgtis keistai. Fokusavimas užstringa, zoom žiedas pradeda girgždėti arba diafragma nebeatsidaro taip, kaip turėtų. Objektyvo mechanika – tai sudėtinga sistema iš mikroskopinių krumpliaračių, spyruoklių, elektros kontaktų ir optikos elementų, kurie turi veikti idealiai sinchronizuotai. Kai bent viena detalė sugenda, visas mechanizmas gali tapti nenaudojamas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias objektyvų mechanikos problemas, jų priežastis ir tai, ką verta žinoti prieš nešant techniką į servisą – arba prieš bandant remontuoti patiems.

Kai autofokusas tampa loterija

Autofokuso sistema – bene dažniausia problemų priežastis, dėl kurios objektyvai patenka pas meistrus. Simptomai gali būti įvairūs: objektyvas fokusuojasi lėtai, „medžioja” tarp taškų nesustodamas, arba visai nereaguoja į paspaudimą.

Dažniausiai kaltas ultragarsinis variklis (USM, SWM, STM – priklausomai nuo gamintojo) arba mechaninė pavara, kuri jungia variklį su fokusavimo grupe. Su laiku tepalas mechanizme sutirštėja arba visiškai išdžiūsta, todėl krumpliaračiai pradeda trintis vienas į kitą su papildoma jėga. Tai girdisi kaip lengvas traškesys ar zvimbimas fokusavimo metu.

Kita dažna priežastis – pažeisti lankstūs elektros kontaktų juostelės (flex cable). Objektyvams krintant ar patiriant smūgį, šios plonos juostelės gali plyšti arba atsijungti nuo lizdo. Tokiu atveju kamera dažnai net nepaims signalo, kad objektyvas prijungtas, arba fotoaparatas rodys klaidos pranešimą.

Svarbu žinoti: jei autofokusas veikia trūkčiodamas tik viename gale zoom diapazono, tikėtina, kad problema susijusi su konkrečia lęšių grupe, o ne su pačiu varikliu. Tai jau sudėtingesnis remontas, reikalaujantis pilno objektyvo išardymo.

Diafragmos ašmenys – klijuoti pirštai fotografijos pasaulyje

Jei nuotraukos staiga tampa per šviesios arba diafragmos vertė ekrane nesikeičia taip, kaip turėtų, kaltininkas dažniausiai yra sulipusios diafragmos plokštelės (aperture blades). Ši problema itin dažna senesniuose objektyvuose arba tuose, kurie ilgai stovėjo nenaudojami drėgnoje aplinkoje.

Priežastis paprasta – tepalas, naudojamas fokusavimo mechanizme, laikui bėgant garuoja ir nusėda ant plonyčių metalinių ašmenų, kurie formuoja diafragmos angą. Šis tepalo sluoksnis veikia kaip klijai, todėl ašmenys nebespėja greitai susiglausti arba visai užstringa vienoje padėtyje.

Simptomai gana lengvai atpažįstami:

• Diafragma neatsidaro pilnai, net kai fotografuojama f/1.8 ar panašiu atidarymu
• Girdimas pastebimai lėtesnis diafragmos „spragtelėjimas” nei įprastai
• Ekspozicija skiriasi nuo to, ko tikimasi pagal nustatymus
• Vaizdo blukumas ar netolygus ryškumas dėl neteisingos diafragmos angos

Šis remontas dažnai nėra pats sudėtingiausias techniškai, tačiau reikalauja itin didelio tikslumo – ašmenys yra plonesni už popieriaus lapą, ir netinkamai juos surinkus, mechanizmas gali visai nustoti veikti arba susiklosto asimetriškai.

Kai zoom žiedas pradeda skambėti smėliu

Vienas neigiamiausių pojūčių fotografui – pasukus zoom žiedą išgirsti tarsi smėlio grūdelių traškėjimą. Tai reiškia, kad į vidinį mechanizmą pateko dulkių, smėlio ar smulkių dalelių, kurios dabar trinasi tarp judančių dalių.

Objektyvai su ištraukiamu (telescoping) dizainu – kai vamzdis fiziškai ilgėja fotografuojant arčiau ar tolimiau – yra ypač jautrūs šiai problemai. Kiekvieną kartą, kai vamzdis išsitraukia, jis veikia tarsi siurblys, įtraukdamas orą kartu su smulkiomis dalelėmis iš aplinkos. Paplūdimyje ar dulkėtoje statybų teritorijoje fotografavus keletą kartų, mechanizmas jau gali pradėti „smėlėti”.

Remontas šiuo atveju reiškia pilną vidinio vamzdžio išardymą, visų komponentų nuvalymą specialiais tirpikliais ir tepalo atnaujinimą. Deja, tai nėra darbas, kurį galima atlikti be tinkamų įrankių ir švarios aplinkos – net viena dulkelė, patekusi netinkamu metu, gali atsidurti tiesiai ant lęšio paviršiaus iš vidaus.

Vaizdo stabilizacijos keistenybės

Optinė vaizdo stabilizacija (IS, VR, OSS – priklausomai nuo gamintojo) yra viena jautriausių objektyvo sistemų, nes ji priklauso nuo mikroskopinių elektromagnetinių varikliukų, judinančių vieną iš lęšių grupių realiu laiku. Kai ši sistema sugenda, dažniausiai atsiranda vienas iš dviejų scenarijų.

Pirmasis – stabilizacija tiesiog nustoja veikti, ir nuotraukos tampa neryškios dėl rankos drebėjimo, ypač fotografuojant su ilgesnėmis išlaikymo trukmėmis. Antrasis, kiek nemaloniau – girdimas nuolatinis zvimbimas ar barškėjimas iš objektyvo vidaus net išjungus kamerą. Tai reiškia, kad stabilizacijos mechanizmo laikikliai (kurie paprastai laiko lęšių grupę centre, kai sistema neveikia) yra pažeisti ar susidėvėję.

Verta paminėti, kad kai kuriuose objektyvuose šis barškėjimas yra visiškai normalu – gamintojas sąmoningai palieka nedidelį laisvumą, kad stabilizacijos mechanizmas galėtų judėti. Prieš skubant į servisą, verta patikrinti gamintojo specifikacijas arba palyginti su tuo pačiu modeliu, kurį turi draugas ar kolega.

Elektros kontaktų korozija ir kiti „nematomi” gedimai

Ne visos problemos susijusios su judančiomis dalimis. Objektyvo pagrinde esantys metaliniai kontaktai, jungiantys objektyvą su kamera, laikui bėgant gali oksiduotis arba surūdyti, ypač jei technika naudota drėgnoje aplinkoje arba prie jūros. Rezultatas – kamera nebeatpažįsta objektyvo, rodo klaidos pranešimus arba objektyvo duomenys (fokusinis nuotolis, diafragma) neperduodami teisingai.

Ši problema dažnai sprendžiama gana paprastai – kontaktus reikia atsargiai nuvalyti izopropilo alkoholiu ir minkšta šluoste. Tačiau jei korozija pažeidė patį kontaktų sluoksnį giliau, tenka keisti visą kontaktų plokštę, kas jau reikalauja specialisto įsikišimo.

Ar verta taisyti patiems, ar geriau eiti pas meistrą

Čia atsakymas priklauso nuo keleto veiksnių – objektyvo vertės, remonto sudėtingumo ir jūsų pačių patirties su smulkia elektronika. Yra keletas dalykų, kuriuos galima saugiai pabandyti patiems:

• Elektros kontaktų valymas alkoholiu
• Išorinio korpuso dulkių ir smėlio pašalinimas suspaustu oru
• Firmware atnaujinimas per gamintojo programinę įrangą (jei objektyvas tai palaiko)

Tačiau viskas, kas susiję su vidinio mechanizmo išardymu – diafragmos plokštelės, fokusavimo grupės, stabilizacijos sistema – geriau palikti profesionalams. Objektyvo viduje yra dešimtys mažyčių varžtelių, kai kurie iš jų padengti specialiu lakiu, kad nesisuktų savaime, ir jų surinkimo tvarka dažnai yra griežtai fiksuota. Praradus vieną spyruoklę ar netyčia subraižius lęšio paviršių, remonto kaina gali viršyti naujo objektyvo kainą.

Verta atkreipti dėmesį ir į garantiją – jei objektyvas dar galioja gamintojo garantiją, savarankiškas ardymas ją automatiškai panaikina, net jei problema atsirado dėl gamyklinio broko.

Kaip išvengti dažniausių bėdų ateityje

Nemaža dalis mechaninių gedimų atsiranda ne dėl gamyklinio broko, o dėl kasdienio naudojimo įpročių. Keletas paprastų taisyklių, kurios gali pratęsti objektyvo gyvavimo laiką kelis kartus:

• Venkite keisti objektyvus dulkėtoje ar smėlėtoje aplinkoje – geriau tai daryti patalpoje ar bent jau užstoję vėją kūnu
• Nelaikykite technikos drėgnoje aplinkoje ilgą laiką – sandėliuokite su silikagelio pakeliais arba specialioje sausoje dėžėje
• Reguliariai naudokite objektyvą, net jei nefotografuojate profesionaliai – ilgai nenaudojamas tepalas sustingsta greičiau nei naudojamas
• Venkite laikyti objektyvą už išorinio ištraukiamo vamzdžio, kai jis pilnai išsitraukęs – tai per laiką silpnina mechanizmo tvirtinimus
• Nešiokite techniką tinkamuose krepšiuose su amortizacija, ypač keliaujant

Taip pat verta bent kartą per metus profilaktiškai patikrinti brangesnę techniką pas specialistą, ypač jei ji naudojama dažnai ir intensyviai. Nedidelė profilaktika dažnai kainuoja mažiau nei vėliau reikalingas rimtas remontas.

Vietoj išvadų: kada laikas atsisveikinti su senu objektyvu

Ne kiekvieną kartą remontas yra teisingas sprendimas. Kartais reikia sąžiningai pasverti – jei objektyvo vertė antrinėje rinkoje siekia, tarkime, 150 eurų, o remonto sąmata jau viršija 100 eurų, verta rimtai apsvarstyti, ar neverta tų pinigų investuoti į naujesnį ar patikimesnį modelį.

Kita vertus, jei objektyvas turi sentimentinę vertę, yra retas ar tiesiog puikiai atlieka savo darbą optiniu požiūriu (net turėdamas mechaninių bėdų), remontas gali būti visiškai pagrįstas pasirinkimas. Geras meistras dažnai sugeba grąžinti gyvybę net dešimtmečio senumo optikai, jei pačios lęšių sistemos būklė gera, o problemos apsiriboja mechanika ar elektronika.

Svarbiausia – nedelsti, kai pastebite pirmuosius simptomus. Girgždantis zoom žiedas ar lėtesnis autofokusas šiandien gali virsti pilnai neveikiančiu mechanizmu po kelių mėnesių, o ankstyva diagnostika beveik visada kainuoja pigiau nei ilgai atidėliotas remontas. Objektyvas – tai investicija, kuri, tinkamai prižiūrima, gali tarnauti dešimtmečius, bet ignoruojami mažų mažiausiai gedimai retai kada išnyksta savaime.